„Nekreipkite dėmesio į veidmainystę“: komentaras apie skirtingą požiūrį į pabėgėlių priėmimą

The current conflict in Ukraine has forcibly displaced a large number of people and has put migration issues at the center of attention once again. A small, but growing, body of literature has revealed that Ukrainian refugees are being treated differently vis-à-vis other refugee groups – this is a clear concern for the social work profession, which is supposed to safeguard all minorities’ rights equally. In this commentary, I briefly review and focus on one aspect of why Ukrainian refugees are seemingly being treated ‘better’ – culture. Cultural proximity has been argued to be a major factor in how the Western response to the current conflict has been shaped, where Ukrainians, but not other refugee groups, are conceived of as culturally compatible with Western countries. The commentary conceptualizes this treatment within the framework of ‘promising victimhood’ and suggests that further research should focus on how victimhood is constructed within the social work profession in relation to the current crisis.Rusijos karas Ukrainoje, privertę daugybę žmonių palikti savo namus, nulėmė, kad migracijos klausimai vėl atsidūrė mokslininkų ir visuomenės dėmesio centre. Šia tema atliekama vis daugiau tyrimų, ir nors kol kas jų nėra itin daug, galima pastebėti, kad su ukrainiečių pabėgėliais elgiamasi kitaip nei su kitomis pabėgėlių grupėmis, ir ši tendencija lemia didelį socialinio darbo profesijos, siekiančios vienodai ginti visų mažumų teises, susirūpinimą. Komentare trumpai bus panagrinėtas vienas iš aspektų, nulėmusių, kad su ukrainiečiais, regis, yra elgiamasi „geriau“: kultūra. Teigiama, kad kultūrinis artumas (angl. cultural proximity) yra pagrindinis veiksnys, lemiantis Vakarų atsaką į dabartinį konfliktą, nes ukrainiečiai, kitaip nei kai kurios kitos pabėgėlių grupės, suvokiami kaip kultūriškai panašūs į Vakarų šalis. Komentare toks elgesys konceptualizuojamas remiantis „perspektyvios viktimizacijos“ (angl. promising victimhood) koncepcija ir tolesniuose tyrimuose siūloma tirti, kaip dabartinės krizės kontekste socialinio darbo profesijoje konstruojama viktimizacija